Lietuviški augalų pavadinimai

Svogūnai


Svogūnai ( Allium cepa ) - česnakinių ( Alliaceae ) šeimos augalai kilę iš Pietvakarių Azijos, Kinijos.

Svogūnai paplitę visame pasaulyje. Tai viena pirmųjų „prijaukintų“ daržovių. Geriausiai mums žinomi ropiniai svogūnai. Ropelės geltonos, gelsvos, tamsiai violetinė, raudonos, baltos, pailgos, plokščios ar apvalios.

Skoniai taip pat šiek tiek skiriasi. Nuo aštrių iki salstelėjusių.

Lapai tuščiaviduriai, tamsiai žali, išaugantys iš svogūno pamato. Augant svogūnėlio, auga ir lapai.

Svogūnuose daug eterinių aliejų, kurie žadina apetitą, gerina virškinimą ir priverčia savo aitrumu mus verkti.

Švieži, jauni lapai tinka į salotas, kepti. Vėliau perauga, pradeda gelsti. Tuomet maistui naudojamos roputės, kurios dalis auga žemėje. Subrendusios roputės, kurių nepažeidžia kenkėjai ar puviniai – išsilaiko ilgai, net iki kito derliaus.

Dažniausiai sodiname mažas roputes, kurios pavasarį išauga i viena didelį ar kelis svogūnus. Man labiau patinka „viengalviai“, nes jie užauga didesni.

Galima per sezoną užsiauginti svogūnų iš sėklų. Tokie svogūnai bus šįiek tiek mažesni už didžiuosius, tačiau derliaus tikėtis galima visai neblogo.

Sėklas sėti anksti pavasarį į dėžutes. Galima prieš tai kelias dienas pamirkyti, vėliau įsukus į drėgną audinį ir į plėvelę laikyti šiltai kol išleis šakneles, tada sodintio į lauką. Uždengti agro danga. Sėkloms sudygus, plėvelę nuimti. Rudenį didesnes roputes palikti maistui, o mažesnes – kitų metų derliui.

Rugpjūčio mėnesį, kai laiškai nugelsta, svogūnai nuraunami ir išdžiovinami. Kai nudžius lapai, nurauti ir sėjinukus, kurių lapai nudžiūsta šiek tiek vėliau.

Svogūnai geriau auga trąšioje, lengvoje priesmėlio žemėje. Svogūnams skirtos dirvos nereikia tręšti mėšlu, nes jie augins „žaliąją masę“, t.y. lapus, ne roputes.

Svogūnus geriau sodinti šalia morkų. Taip abu saugos vieni kitus nuo kenkėjų. Galima tarpuose ar šalia pasodinti serenčių, kurių kvapas baidys musytes.

Kol svogūnai dygsta, pradeda augti – laistykime. O kai pradeda formuoti roputes (nuo liepos) – papildomai nelaistyti. Užteks to, kiek palis.

Jei orai lietingi, vėsųs, svogūnų laiškai ilgai nevysta. Juos vis tiek reikia nurauti, tik tokie prasčiau laikysis žiemą. Teks dažniau patikrinti ir išrinkti gendančius. Jei tokių atsiras daugiau, galima nnulupus supjaustyti smulkiai ir sudėjus į maišelius užšaldyti. Kepimui tokie tinkami.

Aš kasmet pavasariop, kai atsilaisvina šaldiklis, o gendančių atsiranda, tuo pasinaudoju. Kitu atveju tektų daug išmesti.

Žiemą pradeda želti. Tokius galima pamerkti į indą su vandeniu ar į vazoną su žemėmis įsodinti. Panaudojus lapus, svogūną pakeisti kitu.