Lietuviški augalų pavadinimai

Vaistažolėmis kvepiantis gėlynas


Nuo seniausių laikų iki XIX a pradžios augalai buvo pagrindinis šaltinis vaistų gamyboje.

Vaistažolės nuo seno vertinamos dėl gydomųjų savybių. Sudarius palankias sąlygas auginimui, lapuose susikaups eterinių aliejų ir augalai bus kvapnesni, aromatingesni.

Pagal seniausią sveikos gyvensenos mokslą Ajurvedą egzistuoja 6 pagrindiniai skoniai: sūrus, aštrus, kartus, aitrus, saldus, rūgštus.

Vaistažoles ruošiant svarbu laiku jas nuimti. Vaistažolėms naudojamos įvairios augalo dalys: šaknys, gumbai, svogūnai, lapai, žiedai, vaisiai, sėklos, pumpurai, uogos.

Juozažolė

Dauguma augalų geriausiai auga saulėtose vietose ir laidžiose vandeniui dirvose. Tai: čiobrelis, raudonėlis, mėta, pipirmėtė, melisa, juozažolė, jonažolė, ramunėlės, ežiuolė.

Galima jas sodinti atskirame vaistažolių žolynėlyje, galima įmaišyti tarp kitų augalų. Vaistažolių esama įvairių aukščių: šliaužiančių pažeme, iki 30 cm ar 2 metrų. Sodinant reikia į tai atkreipti dėmesį, kad neužgoštų vienas augalas kito.

Lavanda, šalavijas vaistinis – krūmai užimantys plotelį.

Nasturtos

Ne visas vaistažoles naudojam, kaip vaistažoles..galima dėl aromato, grožio auginti: kraujažolė, nasturtė, serentis, debesylas, juodgrūdė.

Dažniau žinomi, bet ne visi auginam baziliką, mairūną, dašį, kalendrą blakinę, agurklę, builį. Dažniausiai auginami česnakai, krapai, petražolės, gelsvės, krienai, kmynai.

Daugiamečius vaistinius augalus galima auginti daug metų. Kai kurie auginami kaip vienmečiai, sėjant kasmet: paprika, poras, salieras – mums žinomi kaip daržovės.

Ajurvedos specialistai nurodė pagrindines priežastis – stresas, netinkama mityba, infekcijos.

Prieskoniai mums gali padėti, praturtindami mitybą, slopindami infekcijas, veikdami antiuždegimiškai, bei balansuodami emocijas.

Petražolės

Čili pipirai gerina kraujotaką, nes jame daug kapsicino, stimuliuoja endorfino (džiaugsmo harmono) gamybą

Petražolė – kalio šaltinis, padedantis raumenims apsirūpinti baltymais, mažina dantenų kraujavimą.

Šalavijas – mažina prakaitavimą.

Krapai – virškinimui gerinti, mažina arterinį kraujospūdį, gerina miegą.

Krienai – gerina žarnyno veiklą. Šaknų košelė ir antpilas vartojami nuo pūlinių žaizdų, ausų uždegimo.

Mairūnas – nuovirai ir antpilai – nuo spazmų, galvos skausmo.

Ožragė – pagerinti nuotaiką, mažinti skausmą.

Kalendra – gerina virškinimą, slopina pilvo pūtimą.

Moliūgo sėklos išvalo kirmėles.

Kmynai gerina virškinimo darbą.

Bazilikas – kompresams.

Salierai – košelė tepama ant pažeisto paviršiaus.

Prieskoniai ne tik suteikia maistui skonį bei aromatą, bet ir praturtina jį daugybe mikroelementų, vitaminų. Juk visa galia mažoje sėklytėje. Joje telpa viskas, ko reikia dideliam augalui užaugti.

Naudokim įvairiausiaus prieskonius ir mūsų gyvenimas bus sveikas, nuotaika puiki.

Mairūnas

Pipirmėtė – antpilas nuo dilgėlinės.

Svogūnai – įkandus vabzdžiams

Čiobreliai – ramina, malšina skausmą, palengvina atsikosėjimą.

Citrinvyčio sėklos – bronchinė astma, skrandžio, kepenų, inkstų sutrikimai.

Citrinvyčio uogos, lapai – tonizuojanti priemonė.

Kopūstai naikina kai kurias ligas sukeliančias bakterijas.

Burokėliai – nuo inkstų, kepenų ligų. Sultys sumaišytos su obuolių, morkų sultimis – mažaraujystei.

Morkos stiprina mūsų organizmą, didina atsparumą ligoms.

Naudojant įvairius prieskonius ir mūsų gyvenimas bus sveikesnis, o nuotaika puikesnė.

Citrinvytis