Lietuviški augalų pavadinimai

Vienmečių, dvimečių augalų deriniai


Vienmetės arba vasarinės gėlės - išauga iš sėklų, žydi, brandina sėklas ir būna dekoratyvios tik vieną vegetacijos periodą.

Dvimečiai vadinami tie, kurie pirmais metais išaugina tik vegetatyvinius organus, o žydi ir sėklas brandina antraisiais. Pasižymi vislumu, lengvai prisisėja. Po sėklų subrendimo sunyksta.

Vienmečiai ir dvimečiai dažniausiai auginami tam, kad greitai sodas taptų spalvingas.

Nors augalai trumpaamžiai, tačiau gali žydėti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Jų spalvų gausybe galima sukurti derinius. Tokie augalai dažniausiai auginami gėlynuose, tačiau įspūdingai atrodo nusidriekę nuo šlaito ar apipynę atramą.

Iš vienmečių ar dvimečių gėlių galima padaryti spalvinius derinius ar kontrastus:

burnotis, guboja, gvazdikas šiurpinis, juodgrūdė, karpažolė vienmetė, katilėlis dvimetis, kobėja, kukurūzai dryžuotais lapais, medetka, nasturtės, našlaitės, petunijos, ricinžolė, rožūnė, rugiagėlė, rusmenė, saulėgrąža, serentis, šalavijas dailusis, žioveiniai, žydrūnas.

Lapų struktūra ir augalo išvaizda turi ne mažesnę reikšmę, nei spalva. Skirtingų lapų ir žiedų struktūra išdėstytų augalų grupėse atrodo kontrastingai ir efektingai.

Dauguma vienmečių augalų geriausiai atrodo sutelkti didesnėmis grupėmis. Pavieniai tarsi pranyksta kitų augalų jūroje.

Gražiau atrodo pasėtos netvarkingais plotais, su spalvų perėjimais. Tuomet spalvų puošnumo efektas būtų panašus, kaip daugiamečių gėlių.

Forma, dydis neturi būti vienodi. Augalai išdėstomi pagal aukštį. Toliausiai sodinami aukščiausi augalai, tokie kaip :

burnotis, piliarožė, ricinmedis, rusmenė, saulėgrąžos

Žemaugiai augalai priekyje:

serenčiai, žilė pilkalapė, žioveinis, žydrūnas.

Pilkais ar spalvotais lapais reikėtų sodinti prie žalialapių ar margintais lapais augalų, kad dar labiau išryškėtų kontrastas tarp jų.

Margenio lapai būna raudoni, purpuriniai, geltonai žali, geltoni ir žali.

Tamsiai raudonais ar purpuriniais lapais bazilikas, perilė, kuriuos taip pat galima sodinti kaip ryškius, spalvingus ir dekoratyvius augalus.

Želdinį suplanuoti reikėtų taip, kad vienmečių augalų žydėjimo laikas kuo labiau sutaptų. Norint, kad vienmečių ar dvimečių želdinys atrodytų puikiai, reikia augaliukus sodinti tokius, kurie viens po kito žydėtų.

Derinant spalvas reikia atkreipti dėmesį į tai, kad augalai žydėtų vienu metu.

Vienmečius augalus galima derinti su daugiamečiais, spalvų ir kontrasto principu.

Vienmečiai augalai vasaros pradžioje puikiai užpildo laisvus plotelius tarp daugiamečių augalų.

Kai kurie vienmečiai ar dvimečiai augalai gali būti pasodinti, kaip trumpaamžiai kiliminiai augalai, plikus plotus nuspalvinti.

Vešlius laipiojančius augalus ( sukutis, kobėja, nasturtė paprasta ir karpytalapė) galima suderinti su kitais daugiamečiais augalais.

Dekoratyviai atrodo vijokliniai augalai besiraizgantys ant gebenės, kurią papuošia įvairiaspalviai žiedai.

Kaip foną ar ryškų akcentą galima panaudoti lobiją. Jos lapai, žiedai ir vėliau susidarančios spalvotos ankštys papuoš aplinką.

Kiekvienas indas, vazonas ar lovelis su vienmetėmis gėlėmis papuošti gali balkoną, terasą.

Pavasarį ir vasaros pradžioje balkonus puošti našlaitėmis.

Vėliau :

gvaizdūnes žemesnes, lobelijas, petunijas, spriges, surfinijas, verbenas.

Vienmetės ir dvimetės gėlės dažnai auginamos ir skinamoms puokštėms:

linai, pelėžirnis kvapusis, pentinis vienmetis, rugiagėlės, saulėgrąžos, varpeliai airiški.

Esama nemažai gėlių, kuriomis galima džiaugtis ne tik vasarą, bet ir sudžiovinti žiemos kompozicijoms:

blizgės, burnočiai, juodgrūdė, kermėkas, šlamučiai.

Galima sausoms kompozicijoms naudoti kai kuriuos vienmečius varpinius augalus.