Lietuviški augalų pavadinimai

Kaip išlaikyti gumbines begonijas, fuksijas ir pelargonijas per žiemą?


Daugumą gėlių galima išlaikyti per žiemą namuose, kad ir kitąmet jos džiugintų savo gausiu žydėjimu.

Žiema – ramybės metas daugeliui gėlių.

Rudenį, dar prieš šalnas, iškaskime iš lauko gumbines begonijas, fuksijas ir pasodinkime į vazonus, lovelius. Iš pradžių tik nakčiai galime įnešti į patalpą, dieną leisti pasimėgauti paskutiniais saulės spinduliais. Vėstant orams dienomis ir naktimis augaliukus sunešti į vėsias, bet šviesias patalpas. Laistyti retai, kad jie pamažu pereitų į ramybę. Nelaikyti augalų lauke iki juos pakąs šalna. Tokie augalai prasčiau žiemoja, suserga puviniais ir per žiemą žūsta.

Pamažu pradeda gelsti lapai. Neišvaizdžius nuimam, kol galiausiai lieka tik gumbas žemėje. Tokį vazoną nešti į sausą patalpą ir laikyti iki pavasario. Žiemos metu, jei patalpa ne tik sausa, bet ir šilta, retkarčiais žemę sudrėkinti, kad žemėje esantys gumbeliai neperdžiūtų.

Pavasarį praneš besikalantys daigeliai. Tuomet bus galima išimti iš vazono, apžiūrėti, persodinti į geresnę žemę. Galima bus gumbą padauginti, supjaustant į kelias dalis. Žinoma, kiekvienoje dalyje turi likti bent po vieną bundantį daigelį. Pjūvio vietą pabarstyti trinta medžio anglimi. Apdžiovinus pasodinti. Lieti nedaug, kad neatsinaujintų žaizda ir neprasidėtų puvimas. Vėliau lieti gausiai, retkarčiais patręšti. Po šalnų išnešti į lauką.

Pelargonijos atsparesnės šalnoms, tad jos gali vieną kitą mažesnę šalną atlaikyti. Tačiau ir apie jas reikia pagalvoti. Iš lauko parneštos dar ilgai gali gyventi stiklintame balkone. Šiltuose butuose, kur pakankamai šilta, jos stypsta, plonėja, ilgėja šakos, tampa neišvaizdžios, bespalvės. Todėl, jei neturime šviesių, vėsių patalpų, kuo ilgiau laikykime pelargonijas stiklintame balkone.

Kai oro temperatūra lauke nukris iki -10º — -15º C, neapšiltintam, pralaidžiam šalčiui balkone, net ir tokios atsparios gėlės gali būti paveiktos neigiamai. Todėl reikia įnešti jas į vėsią patalpą. Tai gali būti ir laiptinė. Bent per didžiausius žiemos šalčius reikia palaikyti šiltesnėje patalpoje. Jei temperatūra oro temperatūra nenukrenta žemiau -5ºC šalčio, joms balkone geriau.

Vasario, kovo mėnesį senus stiebus reikia nupjauti. Jau bus pradėjusios leisti jaunus ūglius. Per ilgus – patrumpinti, paliekant 3-4 lapelius.

Iš senų stiebų galima pasidaryti naujų augaliukų, tereikia nukarpyti viršūnių auginius. Juos šaknydinti galima dvejopai: merkti į vandenį ar sodinti į žemę. Pasodinus į žemę reikia uždengti stikliniu gaubtu. Tam tinka stiklinė, stiklainis, priklausomai nuo vazono, viršūninio auginio dydžio. Palaistyti. Žalsvi nauji lapeliai išduos, kad prigijo ir auga naujas augaliukas. Kiek ūgtelėjusį galima bus pasodinti į atskirą vazonėlį ir prižiūrėti kaip ir motininį augalą.

Nukirptus senus augalus persodinti į naują žemę, palaistyti ir pernešti į šiltesnę patalpą, kad pradėtų augti. Gausiau laistyti, vėliau šiek tiek patręšti.

Fuksija reikliausia iš šių gėlių. Ji lapų ir stiebų nenumeta. Fuksija šilumamėgė, tad ilgai balkone išlaikyti nepavyks. Patalpose, kuriose mes gyvename, jai per šilta, per sausa. Tuomet ją užpuola kenkėjai ir dažnai tenka atsisveikinti nespėjus pasidžiaugti. Jei kambariai šilti, sausi – drėkinkime augalą per lapus. Apipurškime vandeniu dažniau nei liesime. Tokiu būdu apsaugosime nuo tykančių ligų bei kenkėjų.

Vasario pabaigoje – kovo pradžioje patrumpinkime senus stiebus. Tai daryti reikia iki nepasirodė nauji ūgliai. Juk fuksijos žiedpumpurius krauna ant naujų šakelių. Nukarpytas šakeles, jų viršūnių auginius, jei juos pasisekė išlaikyti per žiemą neištysusius, galėsim panaudoti dauginimui. Susmeigsime juos į žemę, uždengsime stikline ar stiklainiu ir lauksime šaknydijimo rezultatų.

Vandenyje dažniau supūna auginiai, nei išleidžia šakneles. Tad tik turint didelį kiekį auginių galima eksperimentuoti.

Kad įsišaknijo, pastebėsime nuėmę stiklinį gaubtą – viršūnėlėje bus šviesių lapelių. Gaubtą reikia nuimti, palikti šviesioje vietoje. Šiek tiek ūgtelėjusiems viršūnėlę reikia nugnybti, kad šakotųsi.

Senesni augalai leis daugiau ūglių, gausiau žydės. Mažieji taip pat džiugins pirmaisiais savo žiedais, kuriuos jiems bus sunku išlaikyti.

Koks džiaugsmas apima širdį, kai pirmą kartą pasiseka išlaikyti augaliuką sveiką, po daugelio metų išmetimų viduržiemį. Gal todėl ir augaliukas gražesnis, mielesnis ir gražiau žydi ar žydėdamas šypsosi.

O gal kaip tik šią žiemą pasiseks... pabandykime kartu...