Lietuviški augalų pavadinimai

Pirmieji pavasario šaukliai


Snieguolės saulės atokaitoje..

Dar žiemai karaliaujant akimis ieškome žalių plotelių. Akys pavargę nuo purvo, šlapumos... Taip laukiam saulės spindulėlio ryškaus, kuris ištirpintų į kalniuką supūstą sniegą ar nudžiovintų balutę po mūsų langu.

Laukiame lietaus, kuris nuplautų murziną žolę. Taip begalvodami net nepastebime. Kad žolytė vos per vieną dieną tapo žalesnė. Iš pradžių buvę pliki medžiai, krūmai pradėjo formuoti pumpurus, lapelius.

Sode bunda snieguolės, kurios dar per sniego kauburius sugebėjo prasibrauti, kad mus galėtų pirmosios pasveikinti.

Po dienos, kitos kalbinti bando forsitija. Pirmieji žiedai atsargiai skleidžiasi. Jei tik saulytė meiliau į juos pasižiūri, iš džiaugsmo žiedais apsipila visas krūmas. Po medžiais galvas kelia erančiai. Kol medžiai sulapos, šie spės pasilepinti saulytės spinduliais.

Forsitijos žiedelis

Takelius įrėmina raktažolių kupsteliai, nuspalvinantys aplinką spalvų įvairove.

Po pernykščiu lapeliu pasislėpusi našlaitė, atrodo lyg su skrybėlaite.

Elegantiškai kaklus tiesia narcizai.

Prie vandens telkinio iš tolo geltonuoja švitriešiai ir aitrieji vėdrynai, persipynę su melsvomis neužmirštuolėmis ir bruneromis.

Vėdrynų ir neužmirštuolių draugija

O kur dar scylės, žydrės, sniegžydrės, žibutės, tulpės, krokai?.. Visos skuba pasirodyti, visos nori būti pagirtos.

Pievas nukloja geltonas pienių patalas, į kurį žiūrint siela atsigauna.

Vėliau pykstam ant tos pačios pienės, kuri sugebėjo įsisprausti į braškės krūmą ar kiliminės gėlės krūmą.

Pasidžiaukime kol tai džiugina. Juk vėliau per daugybę darbų nepastebėsime daugelio augaliukų dygimo, augimo, gal net pirmų žiedelių.

Pavasario pradžia tokia trumpa, kad nespėjus apsidairyti pamatai, jog medžiai jau su lapais: o kada spėjo sukrauti pumpurus?..

Trešnės bundantys pumpurai

Kasmet pasižadu sau, kad kasdien stebėsiu už lango augantį medį, kaip jis leidžia pumpuriukus, kaip jie didėja, kaip išleidžia mažytį lapelį, kaip jo spalva keičiasi augant. Bet tik kokią dieną per darbus nepažiūrėk, jie jau daug būna paaugę. Taip ir su visais augalais. Pavasarį ­ dienos ženklas (matosi kiek per dieną užaugo).

Tad kartu su augaliukais džiaukimės kiekvienu saulės spindulėliu, darbus planuokime su džiugesiu širdy. Tada bus lengviau ir rezultatai nenuvils.