Lietuviški augalų pavadinimai

Svogūninių augalų grožis ir skirtingumas


Svogūninių augalų pasirinkimas labai platus. Pagal spalvas, aukštį, augimo formą, žydėjimo laiką galima pasirinkti pačių įvairiausių. Dauguma augalų atkeliavo iš skirtingų kraštų, skirtingų dirvožemių, skirtingų oro ir drėgmės sąlygų. Vieni reiklesni, kiti mažiau reiklūs, tačiau jei pasistengsime įsiklausyti į jų norus, džiugins žydėjimu ir vešliu augimu.

Sodinkime, kad kuo daugiau galėtų pasimėgauti saulės spinduliais. Dirvą parinkime puresnę, laidesnę vandeniui, nes įsimetus puviniui gali žūti. Svogūninių gėlių žiedų grožiu galime mėgautis beveik visus metus. Margutės, tinkliniai vilkdalgiai, erančiai, dekoratyviniai česnakai, žydrės, sniegžydrės, paukštapienės, narcizai, hiacintai, lelijos, puškinijos, snieguolės, krokai, vėlyviai, scylės, tulpės. Visos šios gėlės puikiai žiemoja lauke.

Svogūnėliai sodinami trijų svogūnėlių gylyje. Vėlyviai – dviejų svogūnų aukštyje. Giliau sodinami aukštus žiedynus išleidžiantys augalai, kad išaugę stiebai neišlaužtų stiebo iš svogūnų, išlaikytų augimo formą.

Vėlų rudenį, žemei šiek tiek pašalus, reikia svogūninių augalų augimo vietas šiek tiek pamulčiuoti durpėmis.

Sniegžydrė

Iš kur augaliukas žino, kada jam išdygti, kada žydėti, ypač pirmieji pavasario šaukliai? Signalą augaliukai gauna kada žemė įšyla iki minimalios teigiamos temperatūros. Kartais tokie perspėjimai būna klaidingi ir labai laikini, nes mūsų žiemos jau ne kartą įrodė esančios klastingos. Juk ne kartą teko nusiminti pamačius daigelius ir paklausius tolimesnes orų prognozes. Ne kartą tekę gelbėti augaliukus, uždengiant juos papildomai, kad išsaugot savo numylėtinius. Labiausiai tokiu metu nukenčia jauni daigeliai. Kai kuriems augaliukams smulkūs šaltukai nėra baisūs, bet didžiosios šalnos ar speigai nužudo bepasirodantį grožį. Mulčiuota dirva apsaugo dirvą nuo šilumos netekimo žiemą. Taip pat apsaugo nuo per greito atšilimo pavasarį, kurie dažniausiai būna trumpalaikiai. Per storiau mulčiuotą sluoksnį ne taip greitai saulės spinduliai prasiveržia ir netšildo anksčiau laiko.

Mulčiavimui tinka durpės, kompostas, pjuvenos ir šiaudai. Aš naudoju paprastas durpes, kurios nepraturtintos mineralinėmis medžiagomis.

Svogūninius augalus reikia persodinti kas du – trys metai. Narcizai vienoje vietoje gali augti 5 -6 metus. Vėliau žiedai smulkėja. Galima kasmet po žydėjimo, kai stiebai suminkštėja.

Lietingą vasarą lapai gai likti žali iki ramybės periodo. Toks metas jau per vėlus persodinimams. Jei drėgmės kiekis per didelis, iškasus svogūnėlius reikia laikyti saufsoje, vėdinamoje vietoje, kad pradžiūtų. Iškasam, kad atskirtume perteklių, o augaliukus galėtume persodinti į kitą jiems numatytą vietą. Svarbu nepavėluoti iškasti, nes netrukus pradeda auginti naujas šakneles. Iškasus apžiūrėti, atrinkti, supuvusius, apipuvusius ar pažeistus svogūnėlius.

Kiekvienas augalas savitas. Margutė leidžia lyg kankorėžį iš žemės, kuris vėliau virsta kuokštine kepurėle ant ilgo koto. Po lapine kepure formuojasi aplink stiebą kabantys žemyn varpeliai. Oranžiniai, geltoni. Šachmatinės margutės jau visai kitokios. Jų stiebai nėra tokie aukšti, tokie tvirti, o ir patys žiedai pavieniai.

Šachmatinės margutės

Dekoratyvieji česnakai taip pat labai įvairūs. Labai plačiais ar siaurais lapais, didesniais ar mažesniais, į bumbulus susitelkusiais žiedais. Esama česnakų, kurių žiedynai primena margutes – varpeliais svyra žemyn. Tokie česnakai nėra tvirtais žiedynstiebiais, dažniau išvirsta neatlaikę svorio, Juos reikia rišti.

Visada gražiau žiūrėti į augalus, kurie auga ne pavieniui, bet susodinti į plotelius.

Vieni augaliukai formuoja žiedus viršūnėse pavienius kaip paukštapienės, tulpės, krokai, kiti atskirus – lelijos, treti žiedynstiebyje suformuoja žiedų žvakę – hiacintai, žydrės.

Vieni formuoja žiedynus, kiti jau baigę žydėjimą jau ruošiasi poilsiui. Ir taip visą sezoną.

Iki šiol kalbėjom apie svogūninius, sąlyginai atsparius šalčiui, tačiau yra gėlyčių, kuriomis reikia labiau pasirūpinti – žiemai iškasti ir saugoti šiltai, sausai. Tai galtonijos (šiltesnėmis žiemomis jos gali išbūti lauke, bet ar verta rizikuoti?), kiškiakopūsčiai.

Dar yra svogūniniai, kurie mums labiau žinomi kaip kambarinai, tačiau mielai vasaroja lauke. Tai krinas, eucharis, meilenis, valotė, zefyrantas.

Meilenio žiedas

Daugumos svogūninių augalų žiedai puikiai papuošia sodą, taip pat jie tinka puokštėms, nes nuskinti ilgai nevysta, kvepia..