Lietuviški augalų pavadinimai

Jo didenybė - mėlynas gėlynas


Mėlyna spalva primena jūrą, dangų ir visa tai sukuria romatiką mūsų širdyse. Ji ramina, atpalaiduoja kviečia svajoti. Ir kodėl nepasvajojus apie pavasarį, apie mišką, mėlynuojantį nuo besišypsančių žibuoklių žiedų.Taip besvajojant, gėlyne užtinkame pirmą kroko taurelę, o netrukus ir pavasarinio vilkdalgio žiedelį, bandantį prasibrauti pro jį dengiančią eglės šakelę. Scylės kelia galveles – skambalėlius. Pavasariui įsibėgėjus, pasirodo neužmirštuolės, bekariaujančios su bruneromis, kuri greičiau pražys. Žiemės pasipuošia pumpurėliais, kurie vienas po kito išskleidžia žiedelius, taip pamargindamos savo žalius lapelius.

Mėlynos spalvos gėlės puikiai prisitaikę augti pusiau pavesingose vietose. Tai žiemės, neužmirštuolės, bruneros, žydrės, sniegžydrės.

Vasara dosniausias metų laikas augalų žydėjimu. Kas anksčiau, kas vėliau, kas trumpiau, kas ilgiau, visi skuba pasirodyti. Pradeda save demonstruoti įvairūs katilėliai, pentiniai ir plačvarpiai. Smulkius, lyg mėlynos akelės, žiedelius kelia lobelijos. Veronikų rykštelės tarsi kviečia prieiti arčiau ir pasigrožėti. Iš tolo mėlynuoja kurpelė, taukė, Andersono tradeskantė.

O pentinių koks grožis! Kokia spalvų ir atspalvių gausa! Melsvi ir mėlyni, lyg pamarginti, liekni, aukšti, kviečia ne tik mus, bet ir gausybę vabzdžių. Iš tolo moja ryškiomis, žiedais nusagstytomis šakomis, kurioms nužydėjus, taip pat mojuojant, išbarstomos sėklos. Kartais gana toli nuo pasodinto augalo išdygsta mažytis daigelis, pranešdamas apie norą gyventi.

Prieš saulutę šildosi sinavadas, šalavijas, lavanda, snapučiai, šliaužianti margalapė vaisgina.

Po medžiu, pavėsyje įsitaisęs tankiažiedis katilėlis ilsisi nuo kaitrių saulės spindulių. Žiedus skleidžia ilgai, žydi neskubėdamas. Šalia jų į obelį dairosi raganės. Kopia atrama aukštyn, tikėdamasi nugriebti obels šakelę. Ją apkabinus – nebaisūs jokie vėjai.

Prie vandens telkinių, lapais šlamėdami ir tarp savęs pasikalbėdami, karaliauja sibiriniai vilkdalgiai.

Laukuose pražydusios rugiagėlės primena, kad vasarėlė eina į pabaigą. O gėlyne pumpurus pradeda krauti ne tik vasariniai, bet ir rudeniniai astrai.

Yra nemažai augalų, kurių melsvi lapai. Tai eraičinai, zunda, rugiaveidės.

Mėlyna spalva didina nuotolį, praplečia erdvę. Tamsi spalva sugeria šviesą, tad ji neryški aplinkoje, jei nėra šviesesnių, ryškesnių atspalvių.

Kiekvienas augalas savitas savo augimo forma, žiedų, lapų išdėstymu, galiausiai kvapu. Auginkite žydrūnus, plačvarpius, kurpeles, pentinius, raganes, Davido budlėjas, karpatinius katilėlius, lobeliją, šalaviją, vilkdalgius, astrus, rugiagėles, linus, žydres ir sniegžydres, neužmirštuoles, bruneras, juodgrūdes, vaisginą, sinavadus ir turėkite mėlyną gėlyno svajonę.