Lietuviški augalų pavadinimai

Soja


Soja ( Glycine ) - pupinių ( Fabaceae ) šeimos savidulkis, vienmetis augalas iš Pietryčių Azijos.

Lietuvoje sojos atsirado tik XX a pradžioje, tačiau nepaplito.

Rytų Azijos krašte sojos yra vienas svarbiausių maisto produktų iki šių dienų.

Stiebai statūs. Užauga 30 – 200 cm aukščio. Europoje dažniausiai auginami iki 70 cm aukščio krūminiai augalai.

Lapai visada trilapiai. Visas augalas apaugęs rudais, gelsvais ar baltais šeriuotais plaukeliais.

Žiedai 0,3 – 1 cm ilgio, susitelkę po 3 – 15 į tankias viršūnines kekes. Žydi liepos mėnesį. Dauguma žiedų net neprasiskleidžia ir tuoj pradeda džiūti, tačiau ankštys užauga.

Vaisius – ankštis, kurioje 2 – 3 sėklos. Ankštys nulinkusios. Įvairių veislių gali būti pilkos, gelsvos, rudos ar juodos sėklos.

Vienas augalas gali užauginti iki kelių dešimčių ankščių.

Augalas jautrus šviesai. Sodinti šviesioje, saulėtoje vietoje. Sėti žemei sušilus į priesmėlį gegužės pradžioje. Norint, kad greičiau sudygtų, galima parą prieš sėją pamirkyti.

Anksčiau pasėjus, šaltoje žemėje, gali supūti.

Sojos mėgsta drėgmę. Jei jos trūksta, gali nukristi žiedai, užuomazgos. Kai ankštys subręsta, pagelsta, nukrenta lapai, galima imti derlių. Ankštys nuskinamos, išdžiovinamos ir atskiriamos nuo sėklų.

Soja – ankštinė kultūra, kuri gali pagerinti žemę, todėl nuėmus derlių ją galima tiesiog apkasti. Galima auginti, kaip žaliąją trąšą. Tai yra, apkasti paaugintą iki žydėjimo.

Sojų pupelės valgomos, prieš tai išvirus. Po apdirbimo jos tampa baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų šaltiniu.

Sojų produktai laikomi pagrindine priemone diabeto, širdies ir kraujagyslių, bei kitų ligų profilaktikai gydyti.

Jomis galima paįvairinti gaminamus patiekalus. Jos nėra tokios sočios, kaip pupelės. Iš pupelių gaminama mėsa, pienas, miltai, grietinėlė, padažai, aliejus.

Pačios pupelės skonio neturi, tačiau sugeba sugerti prieskonius ar kitų produktų skonį ir aromatą.

Paįvairinimui galima pabandyti užsiauginti patiems sojų ir susikurti savo receptą.