Lietuviški augalų pavadinimai

Saldžioji stevija


Saldžioji stevija ( Stevia rebaudiana ) - astrinių ( Asteraceae ) šeimos augalas iš Peru.

Užauga iki 70 cm aukščio.

Mūsų krašte auginama, kaip kambarinė gėlė. Vasarą ji gali augti šiltnamyje, lauke. Lapai žali, panašūs į dilgėlės, tik kraštai mažiau karpyti.

Dauginti sėklomis, pažastiniais auginiais, kurie turi dvi poras lapų. Tokius auginius pamerkti į vandenį. Po poros savaičių išleis šakneles. Tokius galima pasodinti į žemę. Laistyti, bet netręšti.

Sėklas sėti į indelį ar šiltnamį. Sėklos smulkios, tad geriau neužberti. Pridengti stiklu ar plėvele. Pikiuojama, kai turi bent du tikrus lapelius. Pirmais metais auga lėtai.

Sodinti smėlio ir paprastos žemės mišinyje. Nepakenčia žemės, kurioje daug durpių. Nemėgsta nei šlapios, nei per daug sausos dirvos. Laistyti saikingai. Trąšų daug nenaudoti. Geriau silpną mėšlo skiedinį.

Žiedai neišvaizdūs, neryškūs, susitelkę į šluotele, iškilę virš lapų. Mūsų krašte žiedų vargu ar sulauksime.

Lapuose daug saldumo, kuris 300 kartų daugiau, nei cukruje.

Saldžiausi būna žydėjimo pradžioje. Kadangi mūsų krašte vargu ar ji žydės, lapelius skinti vasarą.

Lapeliai dedami į arbatas, gaivius gėrimus, desertus. Tinka patiekalų puošimams.

Rudenį nupjaunu, palikdama apie 10cm . Lapelius džiovinu, augalą prižiūriu, tik rečiau laistau.

Per žiemą, jei turiu galimybę – laikau vėsiai, ne žemesnėje kaip 4 C šilumos patalpoje. O jei ne..turi tenkintis tokiomis, kokias turiu.

Žalias lapelis arbatoje saldumo nepaskleidžia arba paskleidžia mažai, jis nejuntamas. Arbatai pravėsus, išėmus iš arbatos stevijos lapelį ir jį pakramčius – saldu ir kažkoks specifinis prieskonis. O kodėl jis arbatoje neatsiskleidė, neaišku. Gal tik džiovinti lapeliai saldumą atiduoda su kaupu.

Džiovintą lapelį įdėjus į arbatą, saldumas ir prieskonis jaučiamas. Man 2 lapelių arbatoje per daug. Čia prieskonis juntamas gal todėl, kad cukrus, kuris mus pasiekia, jau būna perdirbtas. O čia viskas natūralu, su savo skoniu ir prieskoniu..kuris man nelabai patinka.

Kad saldumas lengviau pasiskleistų, man patogiau lapelius truputį patrinu. Tada subėrus stiklainėlyje laikau. Belieka pagal poreikį pasaldinti. Jau atrodo tik ant galiuko šaukštelio pakabinu ir vis tiek per saldu. Gal todėl, kad arbatą be cukraus geriu.

Prie saldžiosios stevijos skonio reikia įprasti.