Lietuviški augalų pavadinimai

Rabarbaras


Rabarbarai

Rabarbaras ( Rheum ) - rūgtinių ( Polygonaceae ) šeimos daugiamečiai augalai dideliais plačiais lapais, kilę iš Rytų Azijos.

Tai ankstyviausia daržovė – vitaminų šaltinis.

Lapai auga iš žemės. Šaknų sistema tvirta, pačios šaknys mėsingos.

Žiedai gelsvi, susitelkę gegužės – liepos mėnesiais. Žiedynai būna iškelti aukštai virš lapų ant tvirtų, tuščiavidurių stiebų.

Vienoje vietoje rabarbarai gali augti iki 15 metų. Jų nereikia sodinti į geriausią sodo vietą, nes keras užims daug ploto. Jiems tiks sodo kampelis trąšios dirvos.

Daug šviesos rabarbarui nereikia, todėl gali augti daliniame pavėsyje.

Žiemai galima pamulčiuoti. Jie pakankamai atsparūs šalčiui.

Pavasarį, kad augalas nealintų savęs, neleiskime jam žydėti. Pumpurams dar neišsiskleidus nupjaukime visus žiedinius stiebus.

Jei sausa, rabarbarų lapkočiai bus kieti, ploni ir neskanūs. Rabarbarą maistui naudoti geriausia naudoti iki birželio mėnesio. Vėliau, peraugusiuose lapkočiuose kaupiasi kenksminga žmogaus organizmui oksalo rūgštis.

Maistui galima vartoti žalius, kepti su jais pyragus, virti kompotus, uogienes, šaldyti, konservuoti.

Dauginti galima kero dalimis ir sėklomis.

Sėklas sėti vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Pirmais metais iš sėklų išaugintų rabarbarų lapkočių geriau neskinti – leiskime sustiprėti.

Dalijant kerą kiekvienoje atskirtoje šaknies dalyje turi likti po porą pumpurų, jei vienas žūtų. Dalinti geriau rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Atskirti augalai turi prigyti, kad sėkmingai peržiemotų.

Jei sėkmingai peržiemos, derlių skanausime kai kitas daržoves dar tik sėsime.

Rabarbaro pumpuras