Lietuviški augalų pavadinimai

Plaušenė


Plaušenė ( Luffa ) - moliūginių ( Cucurbitaceae ) šeimos daržovė iš Indijos, plačiai žinoma ir auginama Rusijoj, Centrinėj Azijoj.

Tai vienmetė liana su stambiais stiebais ir lapais. Jų esama dviejų rūšių : baltom ir juodom sėklom. Juodomis sėklomis - užaugina didesnius vaisius. Ši rūšis kaprizingesnė,nes jai auginti reikia daugiau šilumos, šviesos. Mūsų oro sąlygos nėra tinkamos.

Baltomis sėklomis plaušinė nėra kaprizinga, todėl gali augti šiltnamyje ar tiesiog parinkus šilčiausią vietą lauke. Ir kodėl nepabandžius plaušinę užsiauginti pačiam.

Vaisiai panašūs į aguročius, tik šiurkščia odele, žali, originalaus skonio ir kvapo. Augalas masyvus, greitai augantis, galintis pasiekti 4 metrus, todėl jam reikia galingų atramų. Žiedai geltoni, dideli. Moteriškieji pavieniai, o vyriškieji susitelkę į kekes. Kasdien pražysta tik po vieną žiedą, todėl žydėjimas trunka ilgai. Šoninius ūglius nupjauti, paliekant du stipriausius.

Jaunus vaisius galima marinuoti, kepti, virti, troškinti. Peraugusias naudot plaušinėms. Tik jų augalas gali išauginti 2-3, nes plaušinei užaugti reikia daug mineralinių medžiagų. Nenuskynus neturės jėgų užauginti daug plaušinių.

Vaisiai iki 1 kilogramo sunoksta rugsėjo pabaigoje. Juos galima nupjauti ir laikyti kambaryje, kad sunoktų sėklos.Sėklos daigios išlieka 3 – 4 metus.

Norint padaryti plaušinę reikia 8-10-čiai minučių vaisių įstatyti į verdantį vandenį ir nulupant odą, kaip bananui. Jei sėklų reikia naujam sezonui – prieš dedant į vandenį vieną plaušinės galą nupjauti ir iškratyti sėklas. Tokią plaušinę jau galima naudoti.