Lietuviški augalų pavadinimai

Perkūnropės


Voratinklinė perkūnropė žydi
Žalios perkūnropės žiedas

Pastaruoju metu perkūnropės skirstomos į dvi gentis – Jovibarba (siūloma vadinti perkūnropėmis) ir Sempervivum (siūloma vadinti šilropėmis) storlapinių ( Crassulaceae ) šeimos daugiamečiai augalai.

Perkūnropes sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų ir sudaro mėsingus žiedynkočius.

Žiedai dvilyčiai, turi po 6 – 20 narių, susitelkę skydiškose šluotelėse. Taurelė žalia, sultinga, pagrinde suaugusi. Vainiklapiai laisvi, balti, geltoni, rausvi, purpuriniai. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.

Skirtingų rūšių perkūnropės skiriasi lapų spalva, žiedynų aukščiu, skrotelių dydžiu. Skiriasi ir žiedų spalva.

Laukinių perkūnropių lapų spalva žalia ar pilkšva.

Veislinių lapai nuo tamsiai žalių iki raudonų, dvispalvės, ryškiai geltonos.

Auginamos darželiuose, alpinariumuose, kapinėse. Auga bet kokioje dirvoje, tačiau šlapių dirvų vengti.

Dauginti vegetatyviniu būdu – atskiriant vaikučius. Tai daryti galima nuo ankstyvo pavasario iki rudenio. Atskirtos jau turi šakneles, todėl nesunkiai prigyja.

Prigyja ir esančios be šaknelių, tik jas pasodinus reikia reguliariai palieti, kol įsišaknydins. Jei atskirsim rudenį – pamulčiuoti, kad nepakenktų šaltis.

Galima dauginti ir sėklomis, bet verta tik norint išvesti naujų veislių. Sėklas sėti anksti pavasarį į dėžutes ar šiltnamyje. Kadangi sėklos labai smulkios jas galima sėti sumaišytas su smėliu. Sėklų žemėmis užberti nereikia.

Į atvirą gruntą išsodinti tik antrais metais. Po dviejų metų įgauna tikrą išvaizdą ir dydį.