Lietuviški augalų pavadinimai

Morka


Morkos lapija

Valgomosios morkos ( Daucus carota var. sativ ) - salierinių ( Apiaceae ) augalų šeimai priklausantys dvimečiai augalai.

Tai viena iš plačiausiai ir seniausiai auginamų daržovių bei pašarinių kultūrų.

Morkos – šviesiamėgiai augalai, tad jų auginimo vieta turėtų būti šviesi, šilta. Netinka sėti po medžiais. Jos puikiai auga lengvo priemolio, priesmėlio dirvose. Sunkioje, šlapioje dirvoje sunkiai sudygsta, vėliau augdamos išsišakoja, suskilinėja, viršūnės nusmailėja. Ypač tai nutinka sausesniais metais.

Sėti tinka ten, kur augo agurkai, bulvės ar kopūstai.

Iš rudens nereikia tręšti to ploto, kuriame sėsime morkas. Užtenka maistinių medžiagų, kuriomis buvo tręštos prieš tai augusios daržovės.

Morkas sėti galima įvairiu metu. Ankstyviausiam derliui galima sėti vėlai rudenį, prieš pat užšalant, kad jos nespėtų sudygti. Tokiai sėjai reikia iš anksto pasiruošti dirvą, pasidaryti lysvę, griovelius, o pradėjus šalti – pasėti. Pasėjus užberti žeme ir 2 – 3 cm durpių sluoksniu. Taip pasėjus morkos sudigs anksti pavasarį, kovo balandžio mėnesį.

Morkos, kurias laikysime per žiemą, sėti gegužės pabaigoje, birželio pradžioje, nes per anksti pasėtos greitai subręsta ir žiemą blogai laikosi. Kai morkos sudygsta, reikia išretinti. Neretintos augs mažos, deformuotos.

Pastebėjimas. Retinant morkas, jų kvapas pasklinda ir tas kvapas privilioja morkų musytes. Vakarėjant musyčių aktyvumas mažesnis, tad mažesnė tikimybė, kad jos atskris.

Esam girdėję, kad sėjant pavasarį morkas, į griovelį pilti panaudotų, išdžiovintų kavos pupelių pupelių nuosėdas. Geriau be cukraus (galima perplauti prieš išdžiovinant). Mama rinko, džiovino. Užsiėmimas... tačiau muselės nesipuola į taip pasėtas morkas.

Pasitvirtinus teorija, kad morkų vageles daryti ne vieną šalia kitos, o su didesniais tarpais. Tarpueilius išpurenti, išrinkti piktžoles, nes musės kiaušinėlius deda į tankias, prižėlusias vietas. Iš jų išsirita vikšrai, kurie pažeidžia morkų šakniavaisius, morkų lapai paruduoja, įgauna violetinį atspalvį, pradeda vysti, šakniavaisiai deformuoti, trumpi.

Stengiamės šalia morkų sodinti svogūnus. Jų kvapas taip pat nėra malonus muselėms.

Morkos tarp svogunų

Antra karta muselių puola šiek tiek vėliau, dažniau žiemai skirtas morkas. Pažeistos morkos būna karčios, žiemą blogai laikosi.

Keli metai pasėję morkas uždengiam agrodanga. Atidengiam išravėti, palieti, išretinti. Vėliau į žemę įsmeigiam keliose vietose prismeigiam pagaliukų, kad danga nesiliestų ar bent nespaustų morkų lapelių. Taip morkas apsaugom nuo musės išdaigų.

Rugsėjo pabaigoje, geriau po lietaus, iškaskime ir išrinkime sveikas morkas. Pažeistas atrinkime greitesniam naudojimui, sultims. Po lietaus geriau kasti todėl ,kad šiek tiek atsigaus šakniavaisiai ir morkos bus sultingesnės.

Ilgesniam laikui morkas sluoksniuokime su smėliu. Pradėjusias kirmyti, išsišakojusias galime atrinkti, nuskusti, supjaustyti norima forma ar sutarkuoti ir sudėti į šaldiklį. Patiekalą gaminant beliks tik atpjauti gabalą. Kitas galima palikti kasdieniam sulčių gaminimui.

Tikriausiai niekam nekyla abejonių dėl morkų teikiamos naudos mums, mūsų organizmams.

Šiuo metu galima įsigyti sėklų, iš kurių išaugusios morkos skirsis ne tik savo augimo trukme, forma, bet ir šakniavaisių spalva.

Morka tamsi 'Purple Haze' F1