Lietuviški augalų pavadinimai

Krapai


Krapai ( Anethum graveolus ) - salierinių ( Apiaceae ) šeimos vaistinis, aromatinis, prieskoninis, vienmetis žolinis augalas iš Pietų Europos, Viduržemio jūros pakrantės.

Senovės Egipto papirusuose krapai minimi kaip galvos skausmą malšinanti priemonė.

Senovės Graikijoje buvo paprotys į vainikus įpinti krapų.

Krapai nepakeičiamas pagardas salotų, sriubų ar mėsos patiekalų. Vartojami konservuojant agurkus, pomidorus ir kitas daržoves.

Krapams augti tinkamiausia priesmėlio ir lengvo priemolio laidi dirva.

Krapai sėjami prieš žiemą arba anksti pavasarį.. Jie nėra reiklūs, auga ir pavėsyje. Aromatingesni augantys saulėje.

Norint krapų turėti visą vasarą, juos reiktų sėti kas 10 – 15 dienų.

Nuo birželio vidurio iki rugpjūčio geriau jų nesėti, nes dažnai dėl drėgmės stokos apninka amarai.

Juos galima sėti lysvėse ir lygioje vietoje. Krapams dygti nereikalinga aukšta temperatūra. Pakenčia nedideles šalnas. Jiems reikalinga drėgmė, ypač augimo pradžioje.

Žydėti maždaug pradeda po 65 dienos nuo sudygimo. Žiedai susitelkę į skėtį, geltoni, smulkūs.

Sėklos subręsta per 90 – 120 dienų. Subrendusios lengvai nubyra ir savaime pasisėja.

Lapų derlius imamas, kai susiformuoja lapų skrotelė, o augalai pasiekia 20 – 25 cm aukščio. Tik nereikia laukti pražįstant.

Sėklos subrendę laikomos, kai 60 – 80 procentų tampa vaškinės brandos. Sėklos daigios 2 – 3 metus.

Žaliai masei, skinti ryte, rasai nukritus. Tokie bus kvapniausi.