Lietuviški augalų pavadinimai

Kopūstai pekino


Kopūstai pekino ( Brassica rapa pekinensis ) - bastutinių ( Brassicaceae ) šeimos, dar vadinami baltaisiais kinų, salotiniais kopūstais.

Jie gali būti lapiniai, pusiau gūžiniai ir gūžiniai.

Lapiniai (Brassica chinensis) – gūželių neformuoja, tačiau dažnai vadinami kininiais kopūstais. Pirkdami sėklas atkreipkime dėmesį ir į lotynišką pavadinimą.

Azijos šalyse Pekino kopūstai buvo auginami jau V- tame amžiuje. Jie plačiai auginami Kinijoje, Japonijoje, Filipinuose. Kituose kraštuose išplito XX a ir per trumpą laiką tapo gana populiarūs.

Lapus suformuoja per 40 – 50 dienų. Po priedangomis lapus galima nuimti po 30 dienų nuo sudygimo.

Guželes per 60 – 80 dienų. Per sezoną galima gauti du derlius.

Mes sėjame ir auginame antrą vasaros pusę – liepos mėnesį. Pavasarį nesėjam, nes pavasarį būnam pasiilgę tikrų salotų, tad šios dažnai stovi nenaudojamos ar ne taip dažnai. Rudeniop vėl atsiranda noras salotų, tad jas galima pakeisti, paįvairinti šiomis, Pekino salotomis. Šie kopūstai puikiai laikosi nuskinti, padėti vėsiai.

Sėjam liepos mėnesį tiesiai į dirvą. Sėjam retai, kad nereiktų persodinti. Uždengiam agro plėvele. Išdygus plėvelę pakeliam, kad nesiliestų prie augaliukų, tačiau pilnai nenuimam. Nuimam tik palieti ir apravėti. Dirva sunkesnė, trąšesnė. Smėlingoje dirvoje gero derliaus nėra ko tikėtis, nebent į duobutes bus įpilta nemažai pagerintos žemės. Geriau auga pavėsyje.

Augalų šaknys plonos, išsidėsčiusios paviršiuje, todėl būtina reguliariai laistyti.

Ši daržovė laikoma sveikatingumo ir ilgaamžiškumo šaltiniu.