Lietuviški augalų pavadinimai

Klivija


Klivija ( Clivia ) - amarilinių( Amaryllidaceae ) šeimos augalas.

Vienas iš daugelio primityvių bestiebių žolinių augalų su stipria šaknų sistema, baltomis mėsingomis šaknimis, kilusių iš Pietų Afrikos provincijos. Natūraliai laukinės auga po medžiais, ant jų šaknų, žemės nesiekdamos. Taip šaknys aprūpinamos deguonimi, maisto medžiagomis. Žiemą nuo nukritusių lapų šaknims šilta, pavasarį tie lapai tampa trąša. Sausu sezonu nukritę ir nespėję per žiemą supūti medžių lapai tampa laidininku orui, bet neleidžia šaknim išdžiūti. Čia joms pritaikom vasaros ir žiemos periodus. Jų šaknys nepritaikytos augti žemėje. Aplink šaknis joms reikalingas deguonis, kokį jos gauna augdamos virš medžių šaknų. Sunki žemė „šlapios kojos“ jas žudo.

Pirmi augalai buvo aptikti 1813 m. Džonis Landlei aprašė kliviją nobilis ir pavadino ją hercogienės Šarlotos Florentin Clive garbei.

Į Angliją pirmosios klivijos pakliuvo 1854 m. ir greitai tapo populiarios šioje šalyje, kaip puikiai galinčios augti tamsiuose kambariuose.

Pirmieji išvesti hibridai panašumo turėjo į nobilis ir miniata. Dar vėliau atsirado ir vis dar atsiranda rūšių, daugybė spalvų bei atspalvių, kurie užkariauja pasaulį ir mūsų širdis

Šiuo metu galima pažinti šias:

Clivia nobilis (1828 m.) - lapai siauri, tvirti, lūžtantys, ilgi. Žiedai aplink žiedynstiebį išsidėstę, svirdami žemyn sudaro „trimitą“. Tai puošnioji, kilnioji klivija. Žiedų gali būti nuo 6 iki 60 vnt. Visa tai priklauso nuo augalo metų ir auginimo sąlygų.

Clivia miniata (1854 m.) – pati dekoratyviausia, turi juostos formos, tamsiai žalius lapus,vidutinio kietumo, augančius vėduokle - vienas priešais kitą. Miniata lapai auga šiek tiek trumpesni, apie 60 cm, bet platesnius. Žiedynkotis išauga iš centro ar tarp lapų. Žiedynstiebis storas, kurio viršūnėje susitelkę žiedpumpuriai. Augant žiedynstiebiui auga ir žiedpumpuriai, kurie suaugę išsiskleisdami sudaro „bumbulą“, kuriame gali būti 10-30 ir daugiau žiedų, primenančių „sumažintus amarilio žiedus“. Šios rūšies spalvų gausa tokia įvairi, kad sunku pasakyti kokia spalva naujausia.

Clivia gardenii (1856 m.) - lapai siauri, lancetiški, gali išaugti iki 70 cm ilgio. Žiedai aplink žiedynstiebį susispietę, svyrantys žemyn ir šiek tiek į šonus.

Clivia caulescens (1943 m.) - lapai iki 2 m, kvapiais žiedais, žydinti vasarą Žiedynstiebis išauga 0,5 – 2 m aukščio su 15 - 20 apelsininių, kreminių žiedų.

Clivia mirabilis (2002 m.) - žiedai oranžiniai raudoni, siauri, ilgi, lyg „spalvingi pieštukai“ aplink žiedynstiebį susispietę. Pakraščiai žali, svyrantys žemyn. Tai augalai stipriausia šaknų sistema.

Clivia robusta - oficialiai pripažinta 2004 m. Ji pati jauniausia, didžiausia iš visų, nes gali pasiekti 1,8 m. Lapai 300 – 1200 mm ilgio, 30 – 90 mm pločio. Žydi kovo - rugpjūčio mėnesiais. Žiedai oranžiniai raudoni su žaliu pakraščiuku apačioje, svyrantys žemyn.


Kaip elgtis ramybės metu?

Visų klivijų šaknys mėsingos, storos, pritaikytos ilgam vandens saugojimui ramybės metu. Tad nuo rudens pradžios lieti saikingai, pamažu mažinant vandens kiekį. Taip pat pamažu retinti liejimus. Lieti retkarčiais reikia, bet tik tiek, kad neperdžiūtų šaknys. O kad šaknys gavo „bado“, išduoda džiūstantis lapelio galiukas.

Anksčiau maniau, kad tai dėl netinkamos priežiūros. Prieš kelis metus užsieniniame tinklalapyje radau, kad taip gali būti, ypač ten, kur augalai auginami šiltose patalpose, kai jiems ramybė.

Atrodo, kad tai terorizavimas augalų, bet kai po kurio laiko pamatai jau ūgtelėjusį žiedynstiebį, supranti, kad elgeisi teisingai. Taip man nutinka kasmet.

Prieš kelis metus negalėjau pagalvoti, kad rudenį trečią kartą gali pražysti mano raudonai žydinti klivija.


Žiemą vietą rinktis reikėtų vėsesnę, kur temperatūra +10 – 12º C. Jei patalpa vėsi, šviesi tai drėgmės bus ir lieti reiks vos kelis kartus.

Jei teks laikyti kambariuose, kuriuose įjungiamas centrinis šildymas - visai nelieti negalėsime (perdžius šaknys nuo per sauso oro). Retkarčiais palieti, negausiai, priklausomai nuo būtinumo. Žiemą aš lieju pašildytu vandeniu, nes nenoriu augalams suteikti streso.

Ant palangės iškloju keliagubą audinį ir ant jo sudedu augalus, kad nejaustu streso.

Sausas oras nusausina per daug lapus. Vienintelė išeitis žiemą - purkšti, valyti drėgna šluoste dulkes nuo lapų.


Kas išpranašauja pavasarį?

Pavasarį išpranašauja žiedas. Žiemą ar pavasario pradžioj išleidžia žiedynstiebį, kurio viršūnėje išsiskleidžia 10-30 varpelio formos žiedų.

Jei jo nesulauksim - pradės augti lapai, matysim šviesiai žalias juosteles nuo kamieno.

Tai ženklas, kad jau pabudo ir kad jau laikas įnešti į šiltesnę patalpą ir po truputį pradėti lieti.



Kaip galima paskatinti, kad žydėtų?

Kartais galima pabandyt primint miegaliukei, kad laukiam jos žydėjimo. Tai galima padaryti, kelis kartus paliejus pakankamai pašildytu vandeniu, arti +40º C.

Augalas puikiai žino kiek jam ilsėtis. Pvz. geltonos klivijos žydi vėliau, tad jų ramybės periodas prasideda vėliau ir tęsiasi ilgiau. Ramybė priklauso nuo liejimo dažnumo, laikymo vietos, temperatūros. Aš laikau bute, kur temperatūros nepasirinksi. Kai kada lieti tenka dažniau, nes žemė tampa sausa, o perdžiūvimas tolygus mirčiai. Net ir žydint nereikia persistengt su liejimu. Geriau gausiau paliet, bet rečiau. Būna, kad viršutinis sluoksnis išdžiūsta, o mes nepatikrinę giliau - liejam. Taip kartą, kitą. Šiluma iš vidaus susidaro, šaknys tik storosios - plonųjų mažai, tad mažai sugeba garinti vandens. Užsistovi, atsiranda rūgimas. Siūlyčiau lieti tik tada, kai pirštą įkišus į vazoną giliau, jaučiasi sausumas. Būna, kad priaugę būna vaikų, šaknų, kad neįkiši piršto niekaip - tada reikia pasikliauti tik nuojauta.


Kodėl neišaugina ilgo žiedynstiebio?

Žiedynstiebio neišleidžia todėl, kad nėra kas augalą „stimuliuoja“ iš po ramybės periodo. Po ramybės visą energiją būna išeikvojusi. Šiuo atveju turim padėti mes.

Norint, kad žiedai išlįstų iš po lapų, stimuliavimui reikia lieti pakankamai šiltu vandeniu (iki 40º C).

Kai tik pamatau, jog formuojasi žiedai - lieju karštu vandeniu. Iš pradžių tik vandeniu be trąšų - kitu atveju žiedai skleisis giliai tarp lapų.

Kai žiedynstiebis paauga bent per sprindį - reikia lieti su trąšomis. Stengiuosi žydinčioms gėlėms skirtomis kaitalioti su daug fosforo turinčiomis trąšomis (10 – 60 – 10). Šios trąšos gerina žiedų kokybę, spalvų ryškumą.

Net jei nežydi, žali jų lapai labai puošia namus. Be galo smagu matyti iš vidurio leidžiamus, šviesiai žalsvus lapelius. Užsienyje, kur yra specializuoti šiltnamiai šioms gėlėms ten viskas pritaikyta: per minutę įlaša tam tikras kiekis tam tikros rūšies trąšų, vandens, palaikoma tam tikra temperatūra, oro drėgmė - visa tai ir sudaro gerą mikroklimatą augalams augti. Namuose mes padaryti to negalim, tad lieka pasidžiaugti naujai išleistu kiekvienu lapeliu ar žiedu.


Priežastis kodėl nežydi?

Jei žiemą buvo laikoma šiltai ir laistoma - 90 procentų tikimybė, kad nežydės. O jei ir žydės, tai menkai.

Jei buvo laikoma per šiltai ir nežydėjo, kitą rudenį laikyti sausai, t.y. sudaryti ramybės periodą. Gali nežydėti jei per didelis vazonas.


Kada persodinti?

Nuimt lėkštelę ir pakėlus vazoną pasižiūrėti ar šaknys iš vazono nelenda. Jei lenda, tada persodinti reikia.

Dažnai būna, kad reikia persodint, nes vazonas tampa per ankštas, nėra kaip palieti, bet būtent tokiuose mažuose vazonuose, kai suspaudžiamos šaknys - ji pradeda leist vaikus ar žiedus.

Persodinti reikia labai atsargiai ir tik per pirštą iš šonų į didesnį vazoną, nes kol ji nepriaugins vaikų, šaknų, kol neužpildys viso vazono gali ir nežydėti. Reikia stengtis kuo atsargiau iš vazono išimt ir vėl įsodinti, kad kuo mažiau nubyrėtų žemių, kad kuo mažiau patirtų streso, nes vėl reikės ilgo laiko, kad apsiprastų. Kol apsipras - neaugs. Todėl siūloma be reikalo nepersodinėti net kelis metus. Geriau pakeisti viršutinį sluoksnį. Mums atrodo, kad jei pasodinsim į didesnį vazoną „palepindami“, tai žydės žydės.., bet pasirodo jos neįvertina mūsų pastangų ir žydi kada vazone visai nėra erdvės.


Kokią žemę naudoti?

Geriausia sodinti į tokius žemės mišinius: durpės, kompostas, smėlis, kitur naudoja šviežių pušų žieves ar smulkintą putplastį..


Kokio dydžio vazoną pasirinkti?

Vazono dydį reikia parinkti pagal šaknų ilgį. Ne visoms gėlėms patinka augti dideliame vazone. Viena, kad aplink augalą žemė pradeda rūgti, nes klivija mažai turi pridėtinių šaknelių.

Siūlyčiau gausiai nelieti ir padaryti drenažą, kad neužmirktų šaknys.

Jei persodinant atskiriami vaikai pagrindinį augalą reikia sodinti į mažesnį vazoną, kad vos per pirštą kraštuose būtų vietos. Geriau imti siauresnius, bet gilesnius vazonus gėlėms. Žemes pasidaryti iš mišinio, žemes sumaišant su rupiu smėliu ar smulkintu putplasčiu. Truputį putplasčio pilti ant dugno. Šaknies neužlenkiant apkasti paruoštomis žemėmis. Šiek tiek palieti. Statyti toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

Greito augimo nereikia tikėtis. Persodinus gali net pusmetį neaugti. Tiesiog augalui reikia adaptuotis naujoje vietoje. Jokiu būdu neperlieti.


Ką reiškia “tuščiavidurės” šaknys?

Persodinant randama „tuščiavidurių šaknų“. Jei tokių nedaug - nieko tokio. Jei daugiau - reikia susimąstyti apie laistymą ar žemių pralaidumą. Dažniau tai nutinka, kai vanduo nusistovi šaknų apačioje. Dažniau dėl nepastovaus laistymo, kada priliejus vanduo užsistovi, šaknys pradeda pūti. Po kurio laiko per mažai liejam - supuvusi dalis išdžiūsta ir lieka tik „išnaros“.


Kaip gydyti pjūvio vietą?

Jei atskiriant vaiką teko nulaužti, pjauti - reikia žaizdoms, šaknims kelias valandas apdžiūti, prieš tai patepus medžio anglimi ar smulkinta anglies tablete. Nes drėgmė - puvimas ir augalo žūtis.

Pasodinus kelias dienas nelieti, kad neatsinaujintų žaizda ir neprasidėtų puvimas. Augalą laikyti toliau nuo lango. Geriau kasdien apipurkšti lapus, nei patį lieti. Jei atsirado puvinys galima naudoti vandenilio peroksidą (dezinfekcijai), tada šiek tiek apdžiovinus patepti anglimi, dar apdžiovinti ir vėl pasodinti, stengiantis tą vietą apsaugant nuo drėgmės (lieti iš kitos pusės augalą, nei yra žaizda). O jei tai šaknys - geriau palikti sausesnes kelioms dienoms, vėliau palieti nepadauginus vandens. Kitą kartą lieti tik žemėms gerokai pradžiūvus.


Kaip atskirti „vaikučius“?

Būna, kad vaikai auga šalia motininio ir persodinant lengvai atsiskiria. Jei vaikai didesni - gali pražysti jau kitais metais. Geriau atskirti kai bent 5 lapelius turi. Svarbiausia - nepaskubėti.

Dažnai būna, kad vaikai „užsiropščia mamytei ant rankų“ (tarp lapų), prisispaudžia. Šis atskyrimo būdas sudėtingiausias. Reikia atskirti nepažeidžiant ar kuo mažiau abu. Čia nepažeidžiant nebus įmanoma. Galima palaukti dar kurį laiką, gal net iki kitų metų. Kartais būna, kad taip auga sulipę, bet suaugę kažkaip atsiskiria ir auga neprisiglaudę. Toks atskyrimas mažiau kenksmingas, kadangi nesužalojama stipriai motina. Pasižeis tiek motinos, tiek vaiko viena pusė - suaugusi dalis, kuria liečiasi.

Nupjovus (atskyrus) vėl reikia laikytis tam tikros tvarkos. Pirmiausia apdžiovinti žaizdas. Žaizdą patepti medžio anglimi. Atpjovus, atsiranda sulčių skyrimasis, kurį reikia nudžiovinti. Jei tokį, neapdžiovinta žaizda augalą pasodinsim - galimybė, kad įsimes puvinys, pelėsis - didelė. Todėl patepę paliekam apdžiūti. Kai sultys jau nesiskiria - įsodinti į žemę, stengtis neperlieti, nes žaizda atsinaujina.


Dauginimo būdai

Kliviją dauginti galima keliais būdais: atskiriant vaikus (kaip ką tik aprašyta), sėklomis. Kai augalas senas jį galima supjaustyti ir tokiu būdu atskirti vaikus. Taip padalintos klivijos žydi jau kitais metais.

Taip pat galima klivijas dauginti šaknimis.

Šiam būdui reikia imti gyvybingą baltą šaknį su šerdele, nupjauti, apdžiovinti ir tada pasodinti į paruoštą žemių mišinį. Laikyti 20 – 25º C temperatūroje. Po keliu dienų galima aptikti kelis naujus ūgliukus prie seno kamieno. Mes galim gauti 2 - 7 daigelius. Kai naujas daigelis turi 3 - 4 lapelius galima atskirti. Šaknys turi labai stiprią regeneraciją. Kada mes augalui pakeičiam sąlygas, tada galim pašalinti kai kurias senas šaknis ir panaudoti jas naujiems auginimams. Tik reikia stengtis atsargiai nuimti šaknis, kad nenulūžtų, nes jos trapios. Geriausiai tam tinka 10 ir daugiau metų turinčios klivijos šaknys.

Jei paimsim per daug storas šaknis, tai pakenksim seno augalo augimui. Jei per daug plonas, tai regeneracija bus labai greita. Tokiai sistemai reikia 1,2 - 1,5 cm skersmens šaknų ir 20 – 25º C temperatūros. Aštriu sterilizuotu peiliu nupjauti 0,03 - 0,05 mm nuo kamieno arba šaknį įpjauti - naudoti stimuliatorių ir palikti laukti kol išaugs naujas, atskiras daigas. Tada ūgtelėjusį atskirti ir pasodinti atskirai. Galima pasodinus šaknį žemėm apkloti. Po 3 mėnesių mes jau galim aptikt mažą, žalią daigiuką arba naujų šaknų.

Jei tinkamai prižiūrėsime jų žiedais džiaugsimės daug metų. Juk jos gyventi gali 40metų.