Lietuviški augalų pavadinimai

Valgomoji bulvė


Bulvės žydi

Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum) – bulvinių ( Solanaceae) šeimos augalas.

Iš kokio kito produkto būtų galima tiek prigaminti patiekalų, jei ne iš bulvės. Virtos, keptos, skrudintos, valgomos su pienu, kefyru, daržovėmis, mėsos ar žuvies patiekalais. Net ir sriuba be jų ne sriuba.

Bulvinis krakmolas dedamas į patiekalus, verdamas kisielius. Anksčiau krakmolą naudojo skalbiniams stangrinti. Naudojo ir vietoj klijų.

Prieš nepilnus 300 metų Europoje mažai kas apie jas žinojo.

Bulvės tėvynė – Andų kalnai pietų Amerikoje. Ten nuo 500 m iki 5 km aukštyje auga mums puikiai žinomos bulvės.

XVI a ispanai atkreipė dėmesį į tai, kad Peru ir Čilėje indėnai maistui naudoja gumbelius, jiems nežinomų augalų.

Į Europą įvežta buvo XVI a , bet iki XVIII a ji buvo mažai žinoma. Augino darželiuose, žiedais damos puošė savo šukuosenas.

Į Rusiją bulvė buvo atgabenta Petro I-ojo laikais, XVIII a pirmoje pusėje. Kai kuriose gubernijose atsisakė auginti „juodąjį obuolį“. Tik prasti derliai grūdinių kultūrų XIX a viduryje bulvę padarė nepamainomu produktu.

Bulvės žiedas

Bulvių derlius priklauso nuo oro, žemės ir priežiūros. Geriausiai auga, kai žemės temperatūra + 17C. Jei žemės temperatūra +30C gumbai ima leisti šakneles. Tada nauji stiebai, lapai, žiedai, o kai kada ir uogos (sėklos).

Iš kai kurių žiedų rudeniop susiformuoja uogos su sėklomis viduje. Norint bulves išauginti iš sėklų darbo reiks įdėti daug daugiau, nei sodinant pačias.

Bulvės vaisius – uoga, kurios viduje sėklos.Perpjovus, išdžiovinus galima naudoti sėjai. Galima sėti tiesiai į dirvą, tačiau ji turi būti gerai išdirbta, minkšta, laidi, drėgna. Sėti kas 30 cm. Priežiūra kaip pomidorų. Rudenį nukasti.Gumbeliai paruošti kitų metų sodinimui.

Aš prieš kelis metus bandžiau auginti bulves iš sėklos. Įdomus procesas, nebandytas buvo. Dygo šiek tiek lėčiau, nei pomidorai. Išdygo daigiukai. Iškėliau į šviesą. Atšilus orams išvežėm į sodą, pasodinau. Vėliau kažkas sumaišęs su žole ar laukine bulve – išrovė. Taip ir neteko sulaukti rudenio, kad paskaičiuot susidariusius gumbelius, kitų metų sodinimui.

Pasaulyje dar nėra tokios veislės, kuri būtų pilnai apsaugota nuo ligų, kenkėjų. Tad, naujų rūšių kūrimas – pagrindinis uždavinys selekcininkams. Pastaruoju metu dauguma bulvių augintojų bando bulves auginti iš sėklos. Tai sunkus, reikalaujantis priežiūros ir kantrybės darbas.