Lietuviški augalų pavadinimai

Bijūnas siauralapis


Bijūnas siauralapis

Bijūnas siauralapis ( Paeonia tenuifolia ) - bijūninių ( Paeoniaceae ) šeimos daugiametis žolinis augalas, augantis vidurio ir pietų Europoje.

Užauga iki 50 cm aukščio.

Lapai smulkūs, karpyti į skilteles, kurios 1 – 2 mm pločio. Viršutiniai lapai susitelkę po žiedu. Šaknys panašios į jurginių.

Pražysta gegužės mėnesį ryškiai raudonais žiedais. Žiedai dideli iki 7 cm skersmens. Gali būti pilnaviduriai ar tuščiaviduriai. Ant kiekvieno stiebo užauga tik po vieną žiedą.

Sodinti lengvoje vietoje, saulėtoje vietoje. Tinka auginti alpinariume. Nežydintys iš tolo jie lyg „spygliuotukai“. Dekoratyviau atrodo grupelėje nei pavieniai.

Dažniausiai dauginami sėklomis.

Šie bijūnai nereiklūs, tačiau norint, kad kasmet žydėtų, reikia nuo ankstyvo pavasario jais pasirūpinti. Sniegui nutirpus reikia patręšti pirmą kartą azoto trąšomis. Azotas reikalingas spartesniam augimui, vėlesniam pumpurų auginimui.

Antras tręšimas pradėjus formuoti pumpurus. Tręėšimas būtinas, jei norim didelių, kokybiškų žiedų. Tręšti trąšomis, turinčiomis fosforo ir kalio vienodą kiekį, tik azoto mažiau (1:2:2)

Tręšiant reikia nepersistengti. Geriau nedatręšti nei pertręšti. Nuo didesnio azoto kiekio kupstas išauga, o žiedai prastesni. Tokie augalai prasčiau žiemoja, dažniau serga. Tręšti geriau po lietaus ar laistymo.

Bijūnai mėgsta drėgmę. Sausą vasarą bent kartą per savaitę gausiau palieti. Jei neliesime sausringą vasarą, gali nukentėti žiedai. Labai svarbu laistyti vasaros antroje pusėje, liepos rugpjūčiočio mėnesiais, kad formuotųsi pumpurai kitiems metams.

Po laistymo žemę aplink augalus sujudyti, apkaupti, kad ji saugotų drėgmę ir prietų oro iki pat šaknų.