Lietuviški augalų pavadinimai

Avietės


Avietės ( Rubus Ideaobatus ) - erškėtinių ( Rosaceae ) šeimos augalų, gervuogių ( Rubus ) pogentė.

Tai statūs krūmai su nevienodai gausiai šeriuotais, dygliuotais stiebais. Lapai dažniausiai trilapiai arba plunksniški. Prinokę vaisiai lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio.

Aviečių stiebai gyvena dvejus metus. Pirmamečių stiebų pažastyse susiformuoja žiediniai pumpurai. Antrais metais jie žydi. Po derėjimo ugliai nudžiūna ir juos reikia išpjauti. Taip pat išgenimi apšalę pirmamečiai ūgliai.

Geltonos avietės – derlingos, atsparios ligoms, vidutinio aukščio.

Remontantinės avietės dera du kartus per metus. Kadangi įprastos avietės dera vasarą, remontantines verta sodinti, jei uogų norite vasaros pradžioje ir rudenį.

„Polana“ – derlinga ir atspari ligoms veislė. Krūmai vidutinio aukščio. Atžalas kasmet reikia išpjauti, nes sutankėjęs avietynas menkai dera.

Pirmais metais dera ant pirmamečių ūglių. Antraisiais ant apatinių jų dalių. Dera nuo liepos iki šalnų.

Sodinti pavasarį arba rudenį.

Remontantinių aviečių laiką galima pakeisti, visus stiebus nupjaunant vėlai rudenį arba pavasarį. Kitais metais derės pirmamečiai ūgliai. Jie rudenį duos vieną, bet gausesnį derlių. Derlius didesnis, kai genimos rudenį.

Šeriuotosios avietės žiedas
Šeriuotosios avietės uogos

Šeriuotoji avietė ( Rubus illecebrosus ) ateivė iš Amerikos. Pas mus ji vadinama žemuogės – avietės hibridu.

Tai neaukštas augalas iki 50cm aukščio, pusiau sumedėjęs. Stiebai viršūnėse šakoti, su žemyn nusvirusiais dygliukais. Lapkočiai taip pat spygliuoti.

Žydi pavieniais baltais žiedais. Iš jų liepos pabaigoje – rugsėjo mėnesį noksta į avietes panašūs vaisiai, skoniu neprimenantys aviečių. Uogos nepamainomos tortų puošyboje.

Sodinti toliau nuo tako, kad einant pro šalį, nekibtų prie drabužių.

Dauginti šoninėmis atžalomis, kurios nuo augalo gali nusidriekti keliasdešimt centimetrų.